- draugdarbininkas
- ×draũgdarbininkas, -ė (plg. vok. Mitarbeiter) smob. (1) KI698; R257, N bendradarbis: Sveikin jus Timotiejus, mano draugdarbininkas Bb1PvR16,21. Mano viernos draugdarbininkės nebėr ant žemės Ns1833,1.
Dictionary of the Lithuanian Language.
